Investicijų medžioklė turi tapti nacionaliniu sportu

Emigracija iš mūsų šalies yra didelė ir skaudi problema. Tačiau galime pasiguosti, kad mes, lietuviai, ne pirmieji su ja susiduriame. Žvilgtelėję į kitų šalių patirtį, galime rasti puikių pavyzdžių, kaip šias problemas išsprendė kitos šalys.

Neabejotinai čia ryškiausias ir įspūdingiausias pavyzdys – Airija. Ne kartą šios šalies pavadinimas jau buvo minimas kaip sugebėjusios apversti tragiškas demografines tendencijas. Airija kovoje dėl išvykusių tautiečių pasirinko ekonominę plėtrą ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.

Šios šalies vadovai, politikai susitelkė į tiesioginių užsienio investicijų medžioklę. Šiandien šioje valstybėje, kuri ne ką didesnė už Lietuvą,  veikia 9 iš top 10 pasaulinių farmacijos kompanijų, visos 10 iš top 10 pasaulio informacinių technologijų kompanijų. Savo gamybos ir tyrimų centrus yra įkūrusios tokios įmonės kaip Intel, Microsoft, Twitter, LinkedIn, Facebook, Google ir Dropbox.

Šių kompanijų pritraukimas gali atrodyti kaip neįmanomas uždavinys. Tačiau mes panašios teigiamos patirties jau turėjome įgyvendinę Vilniaus atgaivinimo planą.

Sostinėje įsikūrę paslaugų centrai užtikrina gerai apmokamas darbo vietas dešimtims tūkstančių vilniečių. Vilnius atgijo, tačiau šiandien investicijų laukia ne tik sostinė.

Kaip sugrąžinti tikėjimą savo valstybę, įpūsti gyvybės į merdinčius miestus ir miestelius Tėvynės Sąjunga yra išdėsčiusi savo Naujame Plane Lietuvai. Jei iš tikrųjų norime kurti darbo vietas regionuose ir tokiu būdu mažinti emigraciją,  investicijų medžioklė, šalia krepšinio, turi tapti tikru nacionaliniu sportu, privalome reikšmingai stiprinti institucijas, kurios medžioja investicijas, Izraelio pavyzdžiu negailėti rimtų finansinių paskatų strateginiams investuotojams.

Vyriausybės programoje numatyta 800 darbų, tačiau šiandieninė mūsų diskusija rodo, kad net ir patiems valdantiesiems nelabai aišku, kurie iš šių receptų gali būti tinkami emigracijos ligai gydyti. Todėl siūlome dešimties esminių, pamatuojamų darbų planą, kuris parengtas remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis. Kaip esminius iš jų norėčiau paminėti investicijų pritraukimą, efektyvų mokesčių surinkimą bei esminę švietimo sistemos pertvarką. Tai, ko šiandien reikia Lietuvai, yra aiški politinė lyderystė, visų mūsų susitelkimas ir Vyriausybės kryptingas darbas siekiant proveržio šiose srityse.

Jeigu kas metus, investuotojai kiekviename iš dešimties regioninių centrų sukurtų po 1 000 gerai apmokamų darbo vietų, net neabejoju, kad greitai išvykstančius mūsų bendrapiliečius oro uostuose pradėtų keisti grįžtantys mūsų tautiečiai.

Norėčiau iš valdančiosios daugumos lyderių išgirsti dar vieną konkretų įsipareigojimą, kad iki 2020 metų PVM mokesčio administravimas ir jo surinkimo rodikliai pasieks dabartinį Estijos lygį. Jei rinktumėme PVM mokestį kaip estai, tai kasmet prie biudžeto galėtumėme pridurti po 1,2 mlrd eurų, skirtų pensijoms, socialinėms išmokoms, švietimo sistemai, valstybės teikiamoms paslaugoms gerinti ir atlyginimams didinti…

Tačiau jei tos politinės lyderystės neatrasime, mūsų šalį kasdien toliau palikinės mūsų žmonės. O su jais – jų kuriama pridėtinė vertė, ekonomikos augimą skatinantis vartojimas, sumokami mokesčiai, ir ateities vaikai.  Jei mes išties šias tendencijas norime pakeisti, turime pagaliau ryžtis prisiimti atsakomybę įgyvendinti tų keletą esminių konkrečių darbų, o ne svaigintis tuščiomis kalbomis.