Lenkija kerpa laidus su Baltarusija. Mes Lietuvoje irgi turime, ką nukirpti!

Kol su piliečių iniciatyvos įstatymu vos vos judame, kaimynai lenkai kalba vienu balsu: tiek Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais P. Naimskis, tiek Lenkijos elektros tinklų (PSE) prezidentas E. Klosovskis vieningai tvirtina, kad elektros iš Baltarusijoje statomos Astravo AE nepirks. O iš ten ateinančią elektros liniją nukirps.

Tuo tarpu mes vis laukiame, kol įstatymo projektas bus “galutinai” suderintas su Vyriausybe ir turėsime pagrindą laidus kirpti ir mes. Jei laidus kirpsime visi kartu, Baltarusijai teks iš naujo pagalvoti apie tai, kur dės Astravo AE elektrą, kas užtikrins šios elektrinės balansavimą. Neatmestina, kad toks galvojimas gali privesti ir prie sprendimo iš viso nepradėti Astravo AE eksploatacijos.

Lenkai pirmą žingsnį link šio tikslo jau žengė, tikiuosi, kad mums užteks politinės valios žengti į taktą.

Tuo pat metu itin svarbus pranešimas pasirodė mūsų perdavimo tinklo operatoriaus Litgrid svetainėje. Pranešime cituojamas Litgrid vadovas D. Virbickas, kuris iškelia mintį, kad sinchronizuotis su Europos energetine sistema mums užtenka vienos jau veikiančios LitPol Link linijos. Tai reiškia, kad sinchronizavimą galima atlikti jau iš karto po 2018 metais numatyto nepriklausomo sistemos darbo bandymo ir nebereikia laukti 2025 metų, kaip buvo numatyta anksčiau. Tai bene džiugiausia žinia, kurią pastaruoju metu girdėjome energetikos temoje.

Toks Litgrid požiūrio pasikeitimas džiugina, nes sinchronizavusis su Lenkija iki Astravo jėgainės atidarymo, būtų žymiai paprasčiau blokuoti iš Baltarusijos ateinančius elektros srautus, kadangi mums iš BRELL sistemos nebereikėtų mūsų sistemos stabilumą palaikančių elektros srautų.

Lenkijoje pasirodė ir dar vienas pranešimas, turintis esminės įtakos mums. Pranešime Lenkijos PSE vadovas pažėrė pagrįstos kritikos mūsų šalies vykdomai energetikos politikai:

„Lietuva disponuoja nedideliais energijos gamybos pajėgumais ir dėl to savo teritorijoje siekia sukurti „tranzito vartus“.Praleidžiant tranzitu elektros energiją, lietuviai ne tik patenkina vidaus rinkos poreikius, bet ir užsidirba. Tai nepatinka Lenkijai. Teoriškai, energija patekusi į LitPol Link, patenka į rinką ir netenka „tautybės“. Praktiškai, Šiaurės-Vakarų (Lenkijos) dalis, kurioje jaučiamas elektros deficitas greitai taps priklausoma nuo papildomų tiekėjų iš autoritarinių valstybių, kurie bet kuriuo momentu dėl politinių priežasčių gali sustabdyti tiekimą.“

Taigi žinia, kad Lenkija imasi ryžtingų veiksmų ir ketina nukirpti linijas link Baltarusijos, bei signalizuoja Lietuvai nestatyti savo energetinės sistemos ant tranzito pamatų, priešingu atveju sinchronizaciją galėsime pamiršti.