Dainius Kreivys

Mano požiūris

Astravo AE

Aukštosios technologijos

Energetika

Investicijos

Krašto saugumas ir gynyba

Naujas planas

TS-LKD Naujas planas Lietuvai.

Rūpestis šeimomis

Rūpestis senjorais

Verkiai

Vilnius

Facebook

Valdančiojoje frakcijų koalicijoje verdantis chaosas nestebina. Tačiau tai, jog suplukę nuo santykių aiškinimosi ministrai nesugeba tinkamai atlikti savo funkcijų - liūdina. Šįkart apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.

Praėjusią savaitę su Ekonomikos komitetu lankėmės Lietuvos banke, kur sužinojome, jog Latvijos ir Estijos ekonomikų garvežius net dvigubai smarkiau nei Lietuvos stumia investicijos. Mažą investicijų dalį Lietuvos ekonomikos augime lemia tai, jog Lietuva nesugeba efektyviai panaudoti ES lėšų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vyriausybė nepanaudojo net trečdalio suplanuotų panaudoti ES lėšų. Ką tai reiškia praktiškai?

650 mln eurų nepateko į šalies ekonomiką. Tai reiškia prarastą galimybę sukurti darbo vietas ir pridėtinę vertę. Šie milžiniški pinigai šaliai, jei skaičiuotumėme pritaikant ekonominį multiplikatorių, galėjo sukurti ir papildomus 2% BVP.

Nuolat kalbama apie grėsmingai augančią socialinę atskirtį, skurdą, tačiau kaip tik švietimas, socialinė apsauga ir kultūra yra tos sritys, kurios tesugebėjo panaudoti ypač mažą procentą suplanuotos paramos. Absoliučiais skaičiais išsiskiria ūkio ministerija, kuri ekonomikos skatinimui neišleido beveik 380 mln. eurų tam tikslui numatytų lėšų.

Liūdniausia visoje šioje istorijoje tai, jog to paties vizito Lietuvos banke metu sužinojome, kad šiemet ES lėšos naudojamos dar prasčiau. Jau baigiame įprasti, jog šioje Vyriausybėje stinga ir darnos, ir profesionalumo. Tačiau negalime likti abejingi, kaumet žmonės emigruoja iš šalies vedini noro užsidirbti, o Vyriausybė sėdi ant didžiulio maišo EU paramos, galinčios kurti darbo vietas, ir neturi gebėjimų jos panaudoti.
... Skaityti daugiauMažiau

Peržiūrėti Facebook'e

Taškas padėtas. Astravo elektra nepateks į Europos sąjungos rinkas

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas labai aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad nėra jokių techninių galimybių Baltarusijai importuoti elektrą į Baltijos šalių rinkas kitur nei per Lietuvą.

lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/lietuva-pajegi-viena-blokuoti-astravo-ae/251391

Kad tokių galimybių atsirastų, pasak „Litgrid“ vadovo, reikia nutiesti naują elektros liniją, pavyzdžiui, į Latviją. „Bet negirdėjau, kad latviai apie tai kalbėtų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Jis taip pat nurodo, kad Seimui priėmus sprendimą uždrausti Astravo AE pagamintos elektros prekybą, jos pardavimas sustos ne tik Lietuvoje.

D.Virbickas: „Elektra nepateks nei į Baltijos šalių ir Lenkijos, nei į Švedijos ir Suomijos rinkas. „NordPool“ principas paprastas: visa importine elektra prekiaujama tik biržoje. Nėra pralaidumo, nėra ir galimybės patekti į biržą. Nesant linijos tarp Latvijos ir Baltarusijos, nelieka net teorinės galimybės baltarusiška elektra prekiauti biržoje.

Seimui priėmus įstatymą Lietuva pasakė Baltarusijai: jeigu planavote prekiauti elektra Baltijos ir Skandinavijos biržoje, dabar to nebus. Taigi Astravo AE negaus ir 700 mln. eurų pajamų per metus.“

Taip pat tampa aišku, kad jau 2020 metais Rusija ir Baltarusija pabaigs vidinio žiedo statybą ir iš BRELL žiedo beliks BR (Baltarusijos-Rusijos) žiedas. Tai reiškia, kad Rusijos energetikos sitemos operatorius galės mus lengvai atjungti, tuo sukeldamas blackout’us Baltijos šalyse.

Nespėjus mums pasiruošti šiam galimam scenarijui, Rusija su Baltarusija įgyja galingą ginklą šantažui: nepirksite mūsų elektros – užgesinsime jūsų elektros sistemą.
Tai ir yra naujas iššūkis mūsų ir kitų Baltijos šalių energetikams.
... Skaityti daugiauMažiau

Peržiūrėti Facebook'e

Per Crucem Ad Astrum.
Nuo šiandien Palaimintasis Teofilius Matulionis!
... Skaityti daugiauMažiau

Peržiūrėti Facebook'e

Šią savaitę šalia alkoholio temos viešojoje erdvėje sukasi įvairių išmokų didinimo tematika. Vakar LRT radijuje išpuolė laimė pasisakyti pensijų didinimo tema. Nors nesu pensijų sistemos tobulinimo guru, tačiau turiu keletą paprastų pastebėjimų.

Struktūriškai žiūrint, pensijų dydis išmokamas pensininkams priklauso nuo dviejų faktorių: vidutinio atlyginimo dydžio šalyje ir apdraustųjų skaičiaus. Jei šie du rodikliai auga, susidaro prielaidos augti ir pensijoms.

Vidutinio atlyginimo didėjimas sveikoje ekonomikoje tiesiogiai priklauso nuo darbo našumo augimo. Pastarąjį galime padidinti dviem būdais: pritraukiant aukštesnę ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias užsienio investicijas bei skatinant lietuvišką verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą bei inovacijas. Kaip tą būtų galima padaryti esame išdėstę #NaujasPlanasLietuvai.

Kita galima pensijų didinimo prielaida yra apdraustųjų skaičiaus didėjimas. Vėlgi turime dvi galimybes: vienas būdas - reikšmingai mažinti vokelių skaičių, kitas - dėti reikšmingas pastangas susigrąžinant išvažiavusius mūsų piliečius namo bei skatinant išsilavinusių žmonių imigraciją iš trečiųjų šalių, pirmiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Esame diskutavę, kad bazinę pensiją reikia perkelti į valstybės biudžetą bei užskaityti jam Sodros skolas. Tokiu atveju gerinant mokesčių administravimą, pirmiausia mažinat PVM “gap’ą”, kuris siekia net 36 proc. (skirtumas tarp potencialaus ir surenkamo PVM), bent dalį iš geriau surinktų pinigų būtų galima skirti pensijoms didinti (preliminariais skaičiavimais, pensijos galėtų didėti iki 100 eur.)

Valstiečių noras didinti senatvės pensijas naikinant antrą pensijų kaupimo pakopą man sunkiai suprantamas. Tai tiesiogiai paliestų daugiau nei milijoną šalies piliečių, iš kurių būtų atimta galimybė bent šiek tiek prisidėti prie pensijos kaupimo. Rezultatas būtų 100 eur. didesnės pensijos dabartiniams pensininkams, o panaikintos pakopos pinigų užtektų padidintas pensijas išlaikyti dvejus metus.

Pensijų didinimo klausimas gali būti atsakytas dviem būdais: arba trumpalaikiu atsitiktiniu veiksmu, atimant iš vienų teisėtus lūkesčius turinčiu piliečių ir atiduodant kitiems, arba ilgalaike ir kompleksine strategija, kuri spręstų problemą iš esmės. Konservatyvus kelias yra antrasis, o kokį kelią rinksis valdančioji dauguma, tikiuosi, per artimiausius tris su puse metų pamatysime.
... Skaityti daugiauMažiau

Peržiūrėti Facebook'e

Naujienos